sryktelti

srýktelti, -i (-na), -ėjo intr. 1. žr. stryktelėti 1: Vilkas kap sryktelėjo par upę, tai tik uodega suvizgėjo Ml. 2. staigiai nuvykti, nuvažiuoti: Galim srýktelt in mano brolį Dglš.